Lūžta krūmo šakos. Tu atpažįsti siluetą ir baimę varantį riaumojimą, sklindantį iš didžiulių nasrų! Prieš tave praraja! Keletas gumbuotų šakų; po tavo kojomis - bedugnė; per vėlu. Virš tavęs pasimato gyvūno galva ir galingas kūnas pasiruošęs tave prispausti prie žemės: tu šoki! – dviem rankomis stveriesi už lūžinėjančių šakų; iš paskutinių jėgų pasikeli , stveriesi už žolės -- tuo metu iš apačios pasigirsta krentančio gyvūno riaumojimas ir duslus smūgis.

Refleksas! Tobula jėgos ir judesio vienybė, kuri padeda įveikti tai, ko negalėtume įveikti; Ji išgelbsti mūsų gyvybę, jeigu prarandame orientaciją ir prieš akis stoja tamsa. Prieš tūkstančius metų tai buvo pats didžiausias tikslas!
Šiandien švelnios muzikos garsai patenka pro minkštą, putojančią mūsų ausies viduje esančią medžiagą į ausies vidų, ir tuo metu, kai Late kavos kvapas pakyla iki mūsų nosies, prieš mus prasiveria būsimojo egzamino praraja: žinau, viskas nuo egzamino priklauso; tai paskutinis šansas… aš jaučiuosi vis mažesnis, nebegaliu mąstyti; intensyviai kramtau gumą; kumščiu daužau į kėdės atramą, praplečiu pirštus, ir galvoje pasidaro tamsu. Prieš tūkstančius metų tai veikė gerai! Nes tik tokioje būsenoje refleksai gali tobulai ir netrukdomi dirbti. Tačiau rytoj man nepadės nei išskėsti pirštai, nei suspaustas kumštis… Kur yra tas prakeiktas jungiklis? Kas mano galvoje jį išjungė? Būtent šitas mechanizmas, kuris padėjo išgyventi mūsų protėviams, dabar neleidžia mums veikti! Stresas išjungia visą smegenų žievę ir, jeigu tai trunka ilgai, ląstelės ten miršta.

Todėl:

1 žingsnis: stiprinti pasitikėjimą savimi ir savo gebėjimais, kad jungiklis smegenyse neišsijungtų ir staiga neatsidurtume tamsoje.
2  žingsnis: mokytis.

Kas mano, kad prie mokslo reikia stipriai spausti, ir tuokart vaikas įgaus pasitikėjimą savimi, tas būtų teisus, jeigu gyventų akmens amžiuje.